Vitamino D trūkumas – rimtesnis, nei atrodo

2018-05-23 14:00:00  

Jei jus kamuoja nuovagis, prasta nuotaika, jaučiate raumenų silpnumą, nors, atrodo, maitinatės visavertiškai, gali būti, kad jums trūksta vitaminų. Jų ne visada gauname pakankamai iš maisto, kurį perkame  prekybos centruose.

Atlikus kraujo tyrimus medicininių tyrimų laboratorijose, galima sužinoti, kokių kokios grupės vitaminų trūksta konkrečiam žmogui. Tačiau aplankantis nuovargis bei apatijas dažniausiai signalizuoja, jog organizmui gali trūkti būtent vitamino D. Beje, jei jus kamuoja vadinamoji rudeninė depresija tai yra siejama ne tiesiogiai su saulės trūkumu, tačiau su vitamino D trūkumu.

Moksliškai įrodyta, jog apskritai vitamino D stygius yra susijęs ne tik su prasta nuotaika, tačiau ir kur kas rimtesnėmis ligomis: abiejų tipų cukriniu diabetu, daugeliu vėžio rūšių, įvairiomis imuninės sistemos ligomis bei Alzhaimerio liga. Esant pakankamam vitamino D kiekiui organizme rizika susirgti išemine širdies liga bei storojo žarnyno ligomis sumažėja. Pastaraisiais metais intensyviai tyrinėjamas būtent vitamino D bei kitų ligų ryšys.

Kaip rodo anksčiau šalies laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizė, beveik 90 proc. Buvo nustatyta atvejų, kad tiriami gyventojai kenčia dėl organizmui svarbaus vitamino D stygiaus. Jo ypač trūksta vaikams, paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Kūdikiams bei mažiems vaikams vitaminas D yra ypatingai svarbus, kadangi jis dalyvauja dantų bei kaulų formavimosi procese. Trūkstant šio vitamino, vaiko organizmas pasisavina tik apie 15 procentų kalcio bei apie 60 procentų fosforo, kurie svarbūs dantų bei kaulų vystymusi, reiškia, - ir augimui.

Vaikystėje bei paauglystėje kaulai kaupia kalcį, jie sparčiai auga bei tankėja, taigi vitaminas D  bei kalcis šiems procesams yra ypatingai svarbūs – visa tai lemia kaulų mineralizacijos būklę vėlesniais gyvenimo tarpsniais. Daugelis mamų mažyliams iki vienerių metų duoda vitamino D lašiukų, mat baiminasi, kad kaulai tinkamai nesiformuos ir vaikai susirgs rachitu. Tačiau šis vitaminas jiems reikalingas visu augimo periodu – iki 18 metų.

Kai vaikui ima krypti stuburas bei suprastėja regėjimas, mamos neretai kaltina kompiuterį ir netaisyklingą laikyseną, tačiau būtent vitamino D stygius gali būti viena iš priežasčių, dėl ko minkštėja vaikų kaulai bei ima silpti regėjimas.

Žmogaus organizme vitaminas D turi dvi formas: tai vitaminas D3 – odoje jo sintezė vyksta dėl saulės spindulių, konkrečiai – UVB;  ir vitaminas D2 – jį gauname su maistu.

Taigi, vitamino D gali trūkti:

  • dėl nevisavertės mitybos, vartojant nepakankamai šio vitamino turinčio maisto. Daugiausia vitamino D yra gyvulinės kilmės maiste: rekomenduojama valgyti riebesnės žuvies (ungurio, lašišos ar silkės), jo taip pat yra kepenyse, kiaušinio trynyje, sūryje. Natūralu, kad besilaikantys dietos, „lengvą maistą“ mėgstantys ar pasirinkę vegetarinį, veganinį maisto racioną žmonės taip pat gali jausti šio vitamino trūkumą.
  • dėl šviesos trūkumo: šaltuoju metų laiku saulės natūraliai gauname mažiau, o uždarose patalpose laiko praleidžiame daugiau. Tačiau net ir vasarą vitamino D sintezė odoje gali būti nepakankama, kadangi nuo  ultravioletinių spindulių mus saugo specialūs kremai. Tai galioja ir soliariumų mėgėjams – besirūpinantys oda ja tepa apsauginiais kremais, tad UVB spindulių pralaidumas ir čia gali būti nedidelis.

Jei jums ar jūsų vaikui trūksta būtent vitamino D3, jo galite įsigyti vaistinėse, pavyzdžiui, „Oilesen“ minkštomis kapsulėmis arba lašiukais – šis labiausiai tinka vaikams.  1 laše yra 10 µg (400 TV – tarptautinių vienetų) vitamino D3.  Rekomenduojama vartoti po vieną lašą per dieną su maistu, gėrimu arba lašinti tiesiai į burną pipete.

 

Nuotrauka: Valentis.lt